Nuolankumas – 2016.10.26

Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!
Lk 18, 13
Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus stovėjo ten ir tyliai ištarė šią maldą: „Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.
Nuolankumas buvo skiriamasis Jėzaus bruožas. JIS galėjo priimti panieką ir ši Jam neturėjo įtakos, Jis nebuvo įžeistas. JIS galėjo palikti dangų ir gyventi kartu su mumis, žmonėmis. JIS galėjo valgyti ir švęsti su muitininkais ir nusidėjėliais ir buvo pramintas rijūnu ir vyno gėrėju. JIS neturėjo gintis dėl kiekvieno kaltinimo. JIS galėjo nuplauti mokiniams kojas. JIS galėjo būti prikaltas už tave ir mane ant kryžiaus.
Nuolankumas prieš išdidumą – kas laimi mūsų širdyse? Ar galiu ištuštinti šiukšlinę, ar tai įžeidžia mano išdidumą? Ar galiu pakelti nuo grindų šiukšlę? Ar turiu bet kokia kaina kovoti prieš šmeižtą ir save išteisinti? Ar aš džiaugiuosi kitais, kai jie paaukštinami darbe, o aš lieku nepastebėtas? Ar mane graužia pavydas, kad mano kaimynas turi naują automobilį, o aš tik – senuką? Kaip jaučiuosi, kai prie manęs prieina valkata?
Matau, kad manyje yra kita – išdidumo – pusė. Kaip blogai! Aš maniau, kad šis klausimas jau iš esmės išspręstas. Bet Dievas veda mane į mokyklą ir aš sutinku. Noriu nuolankumo vietoj išdidumo, nes tada Dievas manimi didžiuojasi. JIS padaro mane tvirtą, suteikia man saugumo ir paramos. Man nebereikia daugiau jaudintis dėl savo padėties ir kovoti už savo gerą reputaciją.
Nenoriu būti fariziejumi! Jie mano, kad tėra vienintelis dalykas, kuriuo jie gali didžiuotis ir kuriuo ir Dievas privalo didžiuotis; bet JIS nesididžiuoja. Aš nekelsiu savęs aukščiau kitų, aš nesu už kitus geresnis. Koks dabar būčiau, jei būčiau gyvenęs jų gyvenimą? Nežinau.
Dievas veda mane į mokyklą ir kartais tai gana sunku. Jis atveda mane į situacijas, kuriose turiu palaidoti savo išdidumą. JIS parodo man mano išdidumą ir sukelia prisiminimus. Atsimenu, kaip tose situacijose mano išdidumas laimėjo ir šiandien aš jau kitaip žvelgiu į pasekmes – šiandien man taip gaila. JIS atskleidžia mano šiurkščių reakcijų priežastis. Tai buvo išdidumas ir šiandien man labai gaila. JIS darbuojasi. JIS padarys iš manęs naują žmogų – žmogų pagal Jėzaus panašumą. Tačiau panašu, kad dar laukia ilgas kelias. Iki tol aš turiu melstis kaip muitininkas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!!!“
Jėzau, Tau buvo gana saugu dangiškojo Tėvo rankose. Ten buvai apsaugotas, nes Dievas rūpinosi Tavimi. Aš noriu to paties ir sau: saugumo ir stabilumo Dieve. Kaip gerai, kad Tu man padedi! Kaip gerai, kad Tu atleidi, kai man vėl nepavyksta ir mano išdidumas nugali. Kaip gerai, kad tada galiu pradėti iš naujo. Taip, su Tavimi man gali pasisekti!

Biblijos skaitinys šiandien: Jono 16, 4–15