Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia. […] Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios.
Evangelija pagal Joną 15, 19 – 20
Religija yra didžiausias Evangelijos priešas! Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, nužengė iš dangaus į pasaulį norėdamas išvaduoti mus iš religijos. Religija tėra žmonių pastangos įtikti Dievui ir bandymas Jį rasti. To siekdami žmonės prisigalvoja įvairių ritualų ir tradicijų, apeigų ir aukojimų, kurie esą turėtų pamaloninti Dievą. Ne visada tai yra daroma nuoširdžiai; dažniausiai net nesvarbu, ką galvoja žmonės, svarbiausia yra laikytis įstatymų.
Evangelija yra Dievo kelias ir atsigręžimas į žmones. Tai žmonėms skirtas Dievo gerumas, palankumas ir malonė. Žmogui, prašant Dievo malonės, tereikia kreiptis į Jį, jokių kitų sąlygų nėra. Evangelija yra išlaisvinimas iš religijos spaudimo, sąžinės graužaties, iš mirties baimės, iš vienatvės ir rūpesčių. Tapus priklausomais nuo Jėzaus, Evangelija suteikia mums visišką laisvę.
Ne žmonės yra mūsų priešai, bet prieš Dievą nusiteikusios jėgos. Jos išnaudoja religingus žmones, nukreipdamos juos prieš Evangeliją. Jos mielai įsuka žmones į religijos pančius ir pagauti tų jėgų, žmonės nesugeba pažinti Evangelijos. Egzistuoja daug krikščioniškų bažnyčių, kurios yra persmelktos religija, tik problema ta, kad jose pasigendama paties Jėzaus. Jos vartoja teisingus žodžius, yra rimtai nusiteikusios ir išoriškai atrodo viskas tvarkoje. Tais žmonėmis galima pasitikėti, bet blogiausia yra tai, kad jie neranda išgelbėjimo. Nepaisant to, kad jie deda dideles pastangas, jiems nepavyksta atrasti to kontakto ir bendrystės su Dievu.
Religija yra nusiteikusi prieš Jėzų, ji užima Jo vietą ir kovoja su Juo. Lygiai ta pati istorija buvo ir su Sauliumi, kol jis netapo Pauliumi: jis vykdė visus įstatymus, buvo nusiteikęs prieš žydus ir persekiojo krikščionis. Tuo metu, kai Steponas buvo apmėtytas akmenimis, jis stovėjo šalia ir džiaugėsi.
Tamsios jėgos tiesiog kursto religingus žmones prieš išlaisvintuosius. Tai yra neapykanta, kuriai nėra jokio paaiškinimo. Ji įsižiebia smulkmenose, kurios vėliau perauga į didelius konfliktus. Neapykantai pritariantys žmonės galvoja, kad neapkęsdami, kankindami ar netgi žudydami išlaisvintuosius, jie iš tiesų pelno Dievo palankumą.
Kaip gerai, kad šioje kovoje mes esame ne vieni! Dievo Dvasia mus užstoja. Savo kalbą Jėzus pabaigė tokiais žodžiais (Jn. 16, 33):
Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!
Dėkoju, Jėzau, kad su Tavimi net ir didžiausiame konflikte esu saugus. Kaip gerai, kad man nereikia gintis nuo tamsiųjų jėgų puolimo. Aš stoviu tvirtai, nes Tu laikai mane. Laimink manęs neapkenčiančius žmones ir atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro. Tavo vardu, Jėzaus Kristaus vardu, aš įsakau religinėms jėgoms pasitraukti! – ir atlaisvinti vietą Evangelijai. Prašau, Jėzau, siųsk Savo Dvasią, kuri suteikia išminties, atpažinimo ir gailestingumo!
Biblijos skaitinys šiai dienai: Evangelija pagal Joną 13,1-20
Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio
Autorius: Frank Lauermann