Apie ką mes kalbame – 2016.10.16

Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis.
Evangelija pagal Luką 6, 45

Apie ką gi mes kalbame visą dieną? Kai kurie kalba apie futbolą, mano sūnus pavyzdžiui šiuo metu kalba apie krepšinį, kiti kalba apie naują mašiną arba naujus drabužius, dar kiti apie politiką, karą ar ekonomiką… Yra tiek daug dalykų, kurie mus pripildo!
Kai kurie pasakoja apie savo atostogas, bet viešbutis nebuvo kažkoks ypatingas, aptarnavimas per lėtas, vanduo per šaltas, paplūdimys purvinas… kažkaip viskas blogai. O gal likimas prieš tokius žmones nusistatęs?
Kartais du žmonės kalba apie tą patį – vienas yra laimingas ir linksmas, o kitas viską piešia niūriomis spalvomis. Galima pamanyti, kad jie kalba apie skirtingus dalykus.
Ko mūsų širdis yra pilna? Ar mes niurzgliai? Visada nepatenkinti, visada kažkas gali būti geriau, nei yra…
Geriau pažiūrėkime, kaip Jėzus kalbėjo. Kodėl tiek daug žmonių norėjo būti kartu su Juo? Jis vadino daiktus savo vardais ir nekalbėjo, norėdamas įtikti žmonėms. Bet Jis niekada asmeniškai nekaltino žmogaus, neniekino ir nežemino. Jis matė gėrį ir Dievo galimybes žmonėse ir džiaugėsi, kai matydavo žmones. Jis į viską žiūrėjo pozityviai ir pozityviai su jais kalbėdavo. Jis nuolat dėkodavo, nes visur matydavo Dievo darbą. Jis buvo draugiškas, nuolankus, kuklus, stiprus, užjaučiantis, pilnas džiaugsmo ir vilties. Jis buvo patraukli asmenybė.
Jei mes patys savęs kažkurį laiką paklausytumėme, suprastumėme, apie ką nuolat kalbame ir galėtume nuspręsti, ar mes dar vis esame šalia Jėzaus. Jei mūsų širdis pilna Jo, gali Jo Šventoji Dvasia be kliūčių dirbti su mumis, mūsų žodžiai neš gerų vaisių. Jei mes esame atsitraukę nuo Jo, ateis žodžiai, kurie priklauso mūsų senąjam AŠ. Storas didelis AŠ gręžiasi atgal ir tai mes pastebime iš mūsų žodžių. Tada mes norime kaip įmanoma greičiau atsisveikinti su mūsų senuoju AŠ ir prašyti Jėzaus vėl pripildyti mūsų širdis! Ir mes norime visko atsisakyti, kas mus tolina nuo Jėzaus.
Dėkoju, Jėzau, Tu valai mano širdį ir mano liežuvį! Prašau, būk mano žodžių šaltiniu! Aš noriu palaidoti savo senąjį AŠ su jo norais, pavydu, kartumu ir nepasitenkinimu; deja jis laikas nuo laiko vis išlenda. Prašau, padėk man gyventi su Tavimi, kad mano lūpų vaisiai būtų geri ir nešantys gyvybę! Padėk man kalbėti paguodos, gijimo, dėkingumo ir džiaugsmo žodžius!

Biblijos skaitinys šiandienai: Evangelija pagal Joną 12, 20 – 36

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*