Prie Jėzaus širdies – 2016.10.02

Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!
Evangelija pagal Matą 11, 28
Žmogus, kuris turi ramybę širdyje, yra stiprus ir gražus. Toks žmogus spinduliuoja saugumą. Neramus žmogus sėja chaosą; su juo galima dirbti kartu, tačiau ne visada būna šiltas, normalus bendravimas. Jei mus valdo vidinis nerimas, mes tampame sunkūs! Bet dažniausiai mes patys kenčiame nuo tokios būsenos. Gana dažnai dalykai, sukeliantys mums nerimą, nepriklauso nuo mūsų. Mes negalime jų pakeisti ar paveikti. Kai kažkas mums nori pikto, arba kai gydytojas įtaria bjaurią ligą, arba kai greitkelis užblokuojamas ir negalima laiku atvykti, arba kai vakare vaikai per ilgai užtrunka grįždami namo, arba kai darbdavys kalba apie atleidimus, arba kai kai kai… Yra tiek daug visko, kas mums kelia nerimą!
Blogiausia, kai mus užvaldo nerimas be jokios aiškios priežasties. Toks žmogus visą laiką įsitempęs ir net nežino kodėl! Jeigu tai trunka gana ilgai, jis kreipiasi į neurologą ir gauna vaistų, arba griebiasi butelio, arba pradeda galvoti apie savižudybę… bet pagalba taip arti.
Jėzus yra mūsų ramybės uostas. Jis yra daug stipresnis už mūsų nerimą!
Jis laukia mūsų ateinant. Jis nori paimti mūsų naštas ir iš naujo pripildyti mus naujam gyvenimui. Bet jei mes tik trumpai į Jį kreipiamės, Jam greitai pasiskundžiam ir vėl dingstame, kaip Jis gali mums padėti? Jis nori, kad mes ilsėtumėmės prie Jo širdies. Kai mes Jam išsakome savo skausmus ir rūpesčius, “išsikrauname”, Jis nori įdėti į mūsų širdis Savo ramybę. Bet deja, daugelis net nesulaukia šito! Jie dingsta.
Bet kurioje situacijoje galima ilsėtis prie Jėzaus širdies. Važiuojant automobiliu, dirbant darbus, keliaujant, valgant, užmiegant ir keliantis, einant pasivaikščioti ir sportuojant. Mes visada galime turėti ryšį su savo Viešpačiu, kad niekas ir niekada negalėtų išrauti šios ramybės iš mūsų širdies. Taip, prie Jėzaus širdies mano nerimas virsta ramybe. Jis pripildo mane Savo gyvybe, Savo džiaugsmu ir Savo ramybe. Jame aš esu Saugus.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu atėjai! Tavo visas gyvenimas buvo tarnystė mums, žmonėms ir Tu vis dar tai darai. Tik Tavyje viename mano širdis randa ramybę. Dėkoju, Tu manęs nesmerki nei vienu žodžiu. Dėkoju, Tu guodi ir padedi. Tu esi už mane!

Biblijos skaitinys šiandienai: Evangelija pagal Joną 8, 12 – 20