Šviesa ir tamsa – 2016.09.28

Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu; aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta.
2 Kor 6, 16

Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu? Ir kaip suderinti Dievo šventovę su stabais? Juk mes esame gyvojo Dievo šventovė, kaip Dievo pasakyta:
Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu; aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta. Todėl: Išeikite iš jų ir atsiskirkite, – sako Viešpats, – ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu ir būsiu jums tėvas, o jūs būsite man sūnūs ir dukterys, – taip sako visagalis Viešpats. Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios dėmių, su Dievo baime siekdami šventumo (2 Kor 6, 14–7, 1).
Kai Jėzus atėjo į pasaulį, JIS buvo pasaulio šviesa. Tačiau tamsa Jo nenorėjo. Ji nenorėjo, kad kas nors atskleistų jos mintis ir poelgius, ji norėjo toliau tarnauti savo ydoms ir nuodėmėms. Taigi yra prieštara tarp šviesos ir tamsos vaikų. Viską, kas mums svetima, mes pirmiausia matome kaip grėsmę. Ir todėl šviesos vaikai pasauliui yra svetimi ir nesuprantami. Saugomasi ir mielai leidžiama sukilti prieš šviesos vaikus. Kuo artimiau mes gyvename su Jėzumi, tuo didesnis yra pasaulio nesupratimas ir priešiškumas.
Kiek privalome atskirti save nuo pasaulio? Atsakymas, kurio ieškome, yra Jėzaus pavyzdys – kaip Jis tai sprendžia. Nes pasaulis ir tamsa Jo nesutepė. JIS gyveno pasaulyje, bet JIS tikrai nesusitapatino su tamsa. Jėzus buvo linksmas ir laimingas žmogus. JIS nuėjo į vestuves ir netgi padaugino vyno, nors žmonės jau buvo gana girti. JIS valgydavo su mokesčių rinkėjais ir kitais nusidėjėliais, kad Jį net vadino ėdrūnu ir vyno gėrėju. JIS kalbėjosi ir bendravo su prostitutėmis, bet nesivedė jų pas save. JIS gyveno laimingai ir laisvai, bet visada išliko šventas. Nuodėmė negalėjo Jo užkrėsti. Su daugybe žmonių Jį siejo šilti ryšiai, tačiau JIS jais pasitikėjo ne visiškai. Visus savo poreikius JIS aptarė su savo Dangiškuoju Tėvu, kuris visuose dalykuose Jam linkėjo gera.
Negerai, kai ši „atskirtis“ nuo pasaulio apipinama taisyklėmis ir įstatymais. Krikščionis jokiais būdais neturėtų šito daryti. Ka kurie negali švęsti Kalėdų, kiti – Naujųjų Metų, vieniems draudžiama gerti vyną ar alų, kitiems – valgyti mėsą… Tiek daug taisyklių!!! Kiekviena bažnyčia ar grupė turi savas. Kur kas laisviau gyventi taip, kaip gyveno Jėzus.
Mes norime būti Dievo tauta; Jis yra mūsų Dangiškasis Tėvas ir mes esame Jo sūnūs ir dukterys. Kaip gerai!!! Todėl mes norime nuo visko apsivalyti ir būti švarūs nuo visko, kas mus sutepa. Tada Dievas galės gyventi tarp mūsų.
Ačiū, Jėzau, Tu atvėrei kelią! Dabar aš esu šviesos vaikas. Prašau, padėk man gyventi kaip Dangiškojo Tėvo vaikui!
Biblijos skaitinys šiandien: Jono 7, 14–24