Maldos namai – 2016-09-25

Mano namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne!
Evangelija pagal Matą 21, 13

Po sėkmingos viešnagės Jeruzalėje, Jėzus apsilankė šventykloje. Jis labai įpyko, išvartė godžių pirklių stalus ir tarė: Šventykla turi vadintis maldos namais, bet ne plėšikų lindyne. Ten JIS išgydė visus, kurie pas Jį atėjo ir minia bei susižavėję vaikai dainavo Jam: Osana Dovydo Sūnau! Tik rašto aiškintojai buvo pavydūs ir pikti.
Dievo namai, akmeninė šventykla sugriuvo. Neliūdėkime, nes tokie namai nepriima Dievo. Jo šventykla yra mūsų širdyje, bendruomenėje, maldininkų susibūrimuose. Tačiau gaila, kai Jo šventyklą paverčiame plėšikų landyne.
Plėšikautojų tarpe kyla tik ginčai ir karai. Ten viešpatauja pavydas ir įniršis. Tamsioje jų landynėje nepastebėsi purvo, rasi slėptuvę, būsi apsuptas melo, apgaulės, vagysčių. Ten neegzistuoja draugystė. Viskas vyksta tik dėl išskaičiavimo, nes kiekvienas galvoja apie save ir kaip jam išgyventi. Ne, ten nerasi šilumos, draugiškumo, meilės ir gailestingumo.
Tad Jėzus taip pat trokšta išvalyti mūsų širdis, mūsų bendruomenę, taip kaip išvalė šventyklą. JIS pašalina tai, kas netinka Dievui, o paskui viską užpildo Savo dvasia! Tada lydi šviesa, šiluma, draugystė, malonė, gailestingumas, džiaugsmas, ramybė, meilė. Kai širdis pilna, džiaugsmas liejasi per kraštus. Norisi šokti, dainuoti, juoktis. Visi šlovina Dievą, VIEŠPATĮ, kuris viską nuostabiai sukūrė! Ten, Dievo šventykloje, esi lyg namuose, jautiesi gerai ir esi laukiamas. Ten užgydomos mūsų žaizdos ir patenkinami poreikiai. Ten sutinkame VIEŠPATĮ, su meile laukantį mūsų.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu gyveni ne akmeninėje šventykloje, bet mano širdyje! Prašau, pašalink viską, kas Tau netinka ir pripildyk mano širdį Savo džiaugsmo! Dėkoju, kad galiu su Tavimi bendrauti, kad mano širdis prisipildo dangiško džiaugsmo ir ramybės!
Biblijos skaitinys šiai dienai: Evangelija pagal​ ​
Joną 6, 36 – 59