Liūdesys – 2016.09.18

Dieviškas liūdesys gimdo atgailą išgelbėjimui, dėl kurio nereikia gailėtis; o pasaulio liūdesys gimdo mirtį.
2 laiškas Korintiečiams 7, 10

Dievas nori mus pritraukti labai labai arti Savo širdies. Jis nenori, kad mes savo gyvenimus tuščiai eikvotumėm nenaudingiems dalykams. Jis nenori, kad mes žiūrėtumėm tik į save. Jis nenori, kad mes patektumėm į velnio paspęstus spąstus ir prasilenktumėme su palaima. Jis nori, kad mes gyventume kartu su Juo ir Jo džiaugsmui. Jis nori mums tik pačio geriausio!
Dažnai tam pasiekti Jis naudoja tai, kas mums ne visai malonu ir suteikia skausmą. Mums nereikia ieškoti kančios, ji mus suranda. Dievui jos reikia, kad mūsų širdis linktų prie Jo. Tuo Jis sugriauna tai, kas mums per daug svarbu, pavyzdžiui mūsų ego. Jo tikslas mums yra mūsų išgelbėjimas, o savigailos tikslas – didelis, storas mūsų ego.
Jis nori, kad mes naujai jaustumėme, mąstytumėme ir veiktumėme; Jo malonė suteikia mums kryptį. Jis nori pastoviai ir nuolatos būti mūsų gelbėtoju bei padėjėju visuose situacijose, bet kuriuo metu ir bet kur. Todėl Jis elgiasi taip, kad mes pastoviai apie Jį galvotumėme ir mūsų žvilgsnis būtų nukreiptas į Jį. Šios kančios turi prasmę.
Kančia visada veda į tam tikrą liūdesį. Kodėl tai vyksta? Kodėl man? Kodėl Dievas leidžia tam vykti? Šie klausimai atspindi mūsų nesuvokimą, nusivylimą ir liūdesį. Mes tvirtai laikomės Dievo ir Jame ieškome atsakymų. Kai skundas būna didelis, ateiname pas Dievą ieškoti atsakymo ir pagalbos. Tada būname tyloje prieš Dievą. Ir tada sulaukiame Dievo atsakymo: Jis guodžia, užjaučia ir keičia mūsų širdį.
Kai kurie skundžiasi toliau ir jie niekada nepajaučia Dievo paguodos malonumo. Jie neina toliau savo tikėjimo keliu. Bet kokia smulkmena juos vėl išmuša iš vėžių, jie guli ant žemės ir inkščia: kodėl Dievas mane pamiršo?
Geriau eiti keliu iki galo ir kančioje eiti Dievo keliu, kad Jo stipri paguoda persmelktų mus. Jono Evangelijoje Šventoji Dvasia pavadinta „Guodėju“. Ji neša tuos širdies pokyčius, kurie įtakoja išgelbėjimą.
Elkimės teisingai kančios ir liūdesio metu, kad jie visada mus priartintų prie Dievo ir leiskimės tapti tuo, kuo Jis nori mus matyti.
Jėzau, aš nenoriu visada tik verkti ir skųstis! Aš žinau, kad Tu visada esi už mane ir man nori visko pačio geriausio. Todėl aš noriu kančioje, išbandymuose, sunkumuose ir visur kitur ieškoti ir klausyti Tavęs. Prašau, siųsk man Šventąją Dvasią, Padėjėją ir Guodėją. Man reikalingas šis širdies pasikeitimas mano išgelbėjimui!
Biblijos skaitinys šiais dienai: Jono Evangelija 5, 1 – 18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*