VIEŠPATIES dešinė – 2016-09-15

VIEŠPATIES dešinė išaukštinta!
VIEŠPATIES dešinė davė mums pergalę!“
Nemirsiu, bet gyvensiu
ir skelbsiu VIEŠPATIES darbus.
Psalmė 118, 16 – 17
Jei dejuojame, greitai randame savo nesėkmių kaltininką: tai yra gydytojas, išrašęs netinkamų vaistų, mokytojas, neturintis supratingumo arba blogas šefas, kuris tik reikalauja, bet pats nesupranta reikalo arba „mielas“ sutuoktinis, kuris neparodo jokios užuojautos … Visur ir visada ieškome ir randame kaltininkus! Tai priverčia mus sukti galvą, tempia žemyn ir tai yra visiškai beprasmiška, nes tai nieko gero neduoda (arba galima kažką be priežasties padaryti?) ir todėl mes jaučiame kartėlį, skundžiamės, sukamės aplink save, savęs gailimės.
O mūsų eilutė iš Biblijos kalba prieš visa tai! Koks stiprus liudijimas! Tai yra žymiai geriau, nei amžinas galvos sukimas ir bloga nuotaika, nuodėmių žvejojimas purve arba savęs gailėjimasis.
Liudijimas yra giliai įskiepytas: prieš tai ir po to yra daugelis: Dėkoju, VIEŠPATIE! Tai yra raktas kaip įgyvendinti šį liudijimą: dėkoju! Šlovinimas ir dėkojimas paleidžia VIEŠPATIES rankas į darbą.
Kalbu apie VIEŠPATIES garbinimą ir galią. Kaip dažnai JIS mums padėjo! Poetas sako: „Dėkoju, VIEŠPATIE“! Dabar jis ateina į gyvenimą. Tačiau jis neabejoja, bet linksta prie VIEŠPATIES. Manau, net jei jis turėtų mirti, jo paskutiniai žodžiai būtų, „Dėkoju, VIEŠPATIE“. Jis žino, kad yra saugus Dievo rankose, net jei daugelis yra prieš jį ir piktai apie jį šneka.
Laikykimės ir mes to: „Dėkoju, VIEŠPATIE“. Iš pradžių tai gali būti tylus, susirūpinęs ačiū, bet Šventoji Dvasia mums padės, jei mes to norime iš visos širdies. JIS pakels mūsų galvas, kad mes galėtume matyti Dievą. JIS suteiks mums tūkstančius progų sakyti ačiū. O pabaigoje mes dainuosime: man sekasi ne taip gerai, bet Dievas man taip dažnai padėjo, JIS padės ir šį kartą. JIS galingas, Jo dešinė yra išaukštinta tam, kad mums padėtų. Jei pats turėčiau mirti, mano paskutiniai žodžiai bus „Dėkoju, Jėzau“. Nes Dievas mane tvirtai laiko rankose.

Dėkoju, Jėzau!!! Taip, tai turi būti ne tik šiandienos, bet ir visados moto: ačiū! Tu dėl manęs tiek daug padarei, kodėl aš turėčiau niurnėti ir skųstis? Kodėl turėčiau jausti kartėlį ir savęs gailėjimąsi? Daug geriau yra eiti su Tavimi! Taip, Jėzau, dėkoju iš visos širdies!!!

Biblijos skaitinys šiai dienai: Jono evangelija 4, 1 – 26

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*