Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
1 Petro 2, 5
Jėzus Kristus yra gyvasis akmuo. Kiekvienas, kuris ant Jo stovi, yra saugus. Kaip Jėzus yra didysis akmuo, taip kiekvienas taps mažu gyvuoju akmeniu. Maži akmenys taps dvasiniais namais, Dievo šventykla, kurioje Jis gyvens. Ten bus aukojamos dvasinės aukos; ne kruvinos gyvulių aukos, bet gyrius, padėka ir garbinimas. Ten bus atnešamos užtarimo aukos, kurios Dievui daug daug priimtinesnės nei negyvų gyvulių kraujas. Net mes patys turime būti gyvosios atnašos, patinkančios Viešpačiui. Kaip gera, kai randame malonę mūsų Dievo akyse! Kaip gera, kai Dievas gyvena savo tautoje! Ten yra nesibaigianti taika, beribis džiaugsmas, džiūgavimas ir šokiai, šviesa be šešėlių… Tai mums išsipildymas ir laimė.
Jei mes tvirtai laikysimės Jėzaus, patys tapsime tvirtu akmeniu. Akmuo, įtvirtintas ant Jėzaus, negali būti nuskalautas. Baimė daugiau nebekamuoja. Tamsa praranda savo siaubą. JIS laiko savo rankose mus, o ne piktadarius. Dėl to galime džiaugtis ir linksmintis!
Paplūdimyje vaikai iš smėlio stato mažas pilis. Bet kai ateina bangos, pilys užtvindomos ir nuplaunamos. Bet šiek tiek toliau ant kranto guli dideli akmenys. Ir ten bangos plakasi į krantą, tačiau jos nedaro jokios įtakos akmenims – jie stūkso tvirti ir stiprūs. Kas gi juos pajudins? Kas juos išskalaus? Jie yra tvirti. Lygiai toks pat bus mūsų charakteris ir širdis, kai tapsime akmenimis per Jėzų Kristų, kertinį akmenį.
Jūs žinote, koks geras yra Viešpats. Ateikite pas Jį, gyvąjį akmenį, žmonių atmestą, bet Dievo išsirinktą ir brangų. Patys kaip gyvieji akmenys statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir per Jėzų Kristų atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui. Juk parašyta: „Štai aš dedu Sione rinktinį akmenį, brangų kertinį akmenį; kas tiki jį, nebus sugėdintas. Tad jums, tikintiesiems, atiteks šlovė, o netikintiesiems tasai statytojų atmestasis akmuo tapo kertiniu akmeniu, suklupimo akmeniu ir papiktinimo uola. Jie suklumpa, neklausydami žodžio; tam jie ir skirti. O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę“ (1 Petro 2, 6–10).
Ačiū, Jėzau, Tu esi akmuo, ant kurio aš tvirtai stoviu! Su Tavimi mano širdis rami; Tavyje randu saugumą ir mano baimė pasitraukia. Su Tavimi yra šviesu ir tamsa pasitraukia. Tu palaikai ir stiprini mane.
Biblijos skaitinys šiai dienai: Hebrajams 10, 19–39