Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas,
kad įgytume išmintingą širdį!
Psalmių 90, 12
(Liuteris verčia drastiškai: Mokyk mus apmąstyti, jog turėsime mirti, kad taptume protingais.)
Yra gerai, jei į klausimą apie mirtį asmeniškai jau turime atsakymą. Bet nėra gerai, jei nuolat sukasi mintis, kada ir kaip mes mirsime. Tokios mintys sukelia tik liūdesį ir neryžtingumą. Dievas to tikrai nenori!
JIS nori šį klausimą man išaiškinti, kad galėčiau gyventi saugiai. Nes jeigu aš daugiau nebejaučiu jokios baimės stipriausiam priešui, tai ko dar turėčiau bijoti??
Kadangi daugelis žmonių dėl mirties neturi jokio atsakymo, tai elgiasi taip, tarsi niekada neturėtų mirti ir gyvena taip, tarsi niekada nebūtų pabaigos. Arba užsiima kokiomis tik įmanoma teorijomis ir kitų patyrimais. – Mes, krikščionys, turime atsakymą, mes turime viltį gyvenimui ir tai skelbkime kitiems!
Jeigu miršta žmogus, kuris priklauso Dievui, tai Jėzus yra prie jo ir guodžia jį. Kartais Dievo buvimas ir didelis, gilus džiaugsmas juntamas net kambaryje, kuriame toks žmogus miršta. Jausmas toks, tarsi tas žmogus nemiršta, o tik užmiega. Ir Jėzus paima jį ir neša į savo Karalystę. Jis nemiręs, o tik išgelbėtas!
Biblija neskirsto žmogaus taip ryškiai į kūną-sielą-dvasią. Visos dalys yra glaudžiai tarpusavy susijusios, viena gyvena kitoje. Taigi ji pažodžiui nemoko, kad siela palieka mirštantį kūną ir plevena link Dievo. Ji apibūdina žmogų kaip visumą, kaip kūną, sielą ir dvasią.
Kai Jėzus sugrįš, per visą žemę nuaidės Dievo trimitas, iki paskutinio tolimiausio slėnio nuskambės jo garsas, iki nuošaliausiai esančios salos. Kiekvienas jį išgirs. Ir kiekvienos akys pamatys Jėzų, ateinantį debesyse. Tai bus kaip žaibas, kuris perskrodžia visą žemę. Tuomet JIS pašauks mirusius, kurie Juo tikėjo, ir JIS išsiųs savo angelus jų surinkti. Jie prisikels iš kapų ir su naujais kūnais susitiks su VIEŠPAČIU ore. Paskui ir tikintieji, kurie dar gyvena, ir tie su naujais kūnais bus pakelti link Jo. Tai bus labai, labai didelė šventė!!
Tokia yra mūsų viltis, kurią skelbia Biblija. Ji galioja visiems, kurie yra įsikibę į Jėzų. Visiems, kurių širdis JIS nuplovė savo krauju. Visiems, kurie savo gyvenimus atiduoda Jam. JIS yra VIEŠPATS, įgyvendinantis savo Žodį. Juo galime pasitikėti.
Mielas Jėzau, aš noriu Tau priklausyti! Prašau, įdėk į mano širdį šį išgelbėjimo užtikrintumą, kad aš niekada, niekada daugiau nebijočiau! Aš noriu įsikibti į Tave, ne mirtyje, bet čia, dar šiame gyvenime, kad mano gyvenimas būtų prasmingas. Tu esi mano VIEŠPATS, kuris gelbsti mane iš visko, net iš mirties. AČIŪ!!
Biblijos skaitinys šiai dienai: 1 Tesalonikiečiams 4, 13 – 18:
Krikščionių viltis
13 Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties.
14 Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo.
15 Ir tai jums sakome VIEŠPATIES žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki VIEŠPATIES atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.
16 Nes pats VIEŠPATS nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia;
17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su VIEŠPAČIU ore ir taip visuomet pasiliksime su VIEŠPAČIU.
18 Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais!