Verksmas ir juokas – 2015.05.14

Vakare ateina verksmas, o rytą – džiūgavimas.
Psalmių 30,6

Mūsų situacija čia dažnai yra ne tokia jau „dangiška“. Ne viskas taip paprasta, turint omeny mūsų tikėjimą, laiką, praleistą tyloje su Dievu, maldą ar Biblijos skaitymą. Mes turime kovoti su savo išdidumu, nepakankamu nusižeminimu ir pagieža. Ne, mums dažnai neišeina būti gerais krikščionimis. O be to dar vyksta mūsų kova už kasdieninę duoną. Yra sunku užsidirbti pragyvenimą! O kartais mus dar papildomai kankina sveikatos problemos, rūpesčiai, sugedęs automobilis, vaikai … tikrai galima sudaryti ilgą, ilgą dalykų, apsunkinančių mūsų gyvenimą, sąrašą. Ir visgi Biblijoje yra pasakyta: mūsų tikėjimas yra pergalė! Tačiau mes ne visada tai matome … Taip, vakare dažnai verkiame. Jėzus mato tai ir viską žino. JIS netrukus ateis! JIS nušluostys mūsų ašaras, išgydys širdį ir apkabins mus! JIS jau danguje ir su ilgesiu laukia mūsų! Jau dabar girdima giesmė, vėjas pučia virš kalnų ir kalnelių: JIS ateina! Taip, JIS netrukus ateis! Bus didelė šventė, kai JIS ateis pas savo vaikus, pas savo mylimą nuotaką! Džiaugsmas nustums užmarštin bet kokį skausmą!
Mes dar nematome viso šlovingo nuotakos grožio. Artimuosiuose Rytuose nuotakų veidai yra pridengti šydu taip, kad jų nebegalima atpažinti. Tačiau vestuvių naktį šydas yra nuimamas. Panašiai čia yra nematomas ir Jėzaus nuotakos, bažnyčios, grožis. Viskas yra šiek tiek pridengta šydu. Tačiau kai JIS ateis, šydas bus nuimtas, ir grožiu spinduliuojanti nuotaka, kurią JIS paruošė savo garbei, taps visų matoma. Pats Jėzus kaip žmogus neturėjo išvaizdos, nei patrauklumo ir buvo silpnas. Jo kaimynai negalėjo patikėti, kad JIS yra Mesijas. JIS kentė alkį ir troškulį, jautė kaitrą ir šaltį, JIS buvo visiškai žmogumi. Tačiau Jo Tėvas Jį išaukštino ir apvainikavo valdžia ir šlove. Dabar JIS sėdi soste!
Taip, vyraus džiūgavimas, toks didelis džiūgavimas, kad iš tiesų pradings visas skausmas ir ilgesys bus nuramintas! Jeigu mes dabar ir verkiame, tai rytą vyraus didelis džiūgavimas! Mes laukiame kantriai ir kupini vilties, Jo, mūsų Atpirkėjo.

Ačiū, Jėzau, Tu mūsų neužmiršti! Čia mes gyvename visokiame silpnume. Daug ko norime, bet nedarome. Mes kenčiame šiame savo silpnume. Tačiau Tu ateisi ir mus padarysi tokiais, kokius nori mus matyti. Ateik veikiai, mano VIEŠPATIE!

Biblijos skaitinys šiai dienai: Psalmių 91

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*