Dievo balsas

Ir jis man tarė: „Marusis, stokis ant kojų, ir aš kalbėsiuos su tavimi”.
Ezekielio 2, 1
Dievas nori su mumis kalbėtis, tik ar mes girdime Jį?
Tai itin svarbus klausimas. Nes kaip gi tu įvykdysi Dievo valią, jeigu JO negirdi?? Kaip pasiliksi JO kelyje, jeigu tavo maldos tėra pokalbis su savimi???
Vienas pastorius teturėjo sekmadieniais 8 lankytojus. Vis dėlto jis galvojo: net jeigu vienas iš jų girdi ir priima Evangeliją, tai jau reiškia, jog mano gyvenimas atsipirko. – Vargšas žmogus! Jis neturėjo jokių vizijų, svajų, vien tik apgailėtiną paguodą. Dievas nori su mumis kalbėtis ir mūsų gyvenimui suteikti vizijų bei svajų! Didelių vizijų ir didelių svajų; ne truputėlį mažyčių…
Paulius buvo apimtas vizijos, kaip pasaulį užkariauti Jėzui. Ir jis tai įvykdė! Jam niekada nepakako vieno klausytojo per metus. Jis norėjo, jog visas pasaulis tai sužinotų: Jėzus yra Išganytojas! Ši vizija vedė jį pirmyn.
Kaip su tavąją vizija, svajomis? Apriboji save namais, rožių auginimu, vaikais, profesija ar sportu? Tai kaip tuomet išgirsi Dievą?
Jėzus sako: Ten, kur tavo širdis, ten ir tavo Dievas.
Taigi, kuo užsiimame savosiose mintyse? Ko siekiame ir kam skiriame savo energiją?
Jėzus norėtų būti pirmas mūsų gyvenime. Antrąja vieta JIS nebus patenkintas. Mūsų mintys ir svajos turi suktis apie JĮ.
Izaijas ir buvo toks žmogus. Dėl to savo vizijose jis galėjo regėti Dievą ir girdėti JO balsą: Ką galėčiau aš pasiųsti? Kas galėtų būti mano pasiuntinys? – ir Izaijas negalėjo atsakyti šiam širdies balsui, taigi staiga tarė: siųsk mane! – Izaijas galėjo girdėti JO balsą, nes visuose kūriniuose jis įžvelgė Dievą, nes visur aplink jis regėjo paraleles Dievo žodžiui, matė vaizdinius, atspindinčius JĮ, o jo mintys bei svajos sukosi tik apie Dievą. Jis buvo atviras Dievo kvietimui. O mes esam tokie užsisėdėję su savo pomėgiais, kova dėl būvio, karjera ir visu kitu; – kad JO mes nebegirdime.
Mes patys turime girdėti JO balsą. Nėra gerai, kai pamokslininkas, evangelistas ar apaštalas išstoja į Dievo vietą. JIS nori tiesioginės bendrystės su mumis, o ne per kitus žmones. Eik, stokis ant kojų ir sakyk: Aš noriu! Noriu eiti, noriu klausyti, noriu matyti! Viešpatie, aš noriu Tavęs!
 
Viešpatie, atleisk, kad esu pernelyg užsiėmęs kitais dalykais, kad neberandu daugiau laiko Tau. Penkios minutės per dieną – tiek Tau neužtenka. Tu man esi vertas daugiau. Ieškosiu Tavęs ir klausysiuos, kol iš tikrųjų Tave išgirsiu!

Dievo mintys apie mus

„Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, ­ tai VIEŠPATIES žodis, ­ dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį. Kai jūs šauksitės manęs, kai ateisite ir kreipsitės į mane malda, AŠ jus išklausysiu.“
Jeremijo 29, 11-12

Toks yra mūsų Dievas! JIS galvoja apie mus tik gerai! Net jei mes jaučiamės blogi, kalti arba nematome jokios ateities perspektyvos: JIS galvoja apie mus su viltimi ir ateities gerove! Mes tik turime kreiptis į JĮ ir iš visos širdies Jo ieškoti. JIS pažadėjo, kad leis mums Jį surasti – išklausys mus. Betarpiškoje bendrystėje su Juo JIS pripildo mūsų širdis iš naujo savo gilia viltimi, kurią JIS turi mums ir mūsų gyvenimams. JIS niekuomet nepalieka savo vaikų bėdoje! Jei mus užklumpa didžiulės problemos, JIS saugiai mus per jas veda; nes JIS nori mums suteikti vilties sklidiną ateitį. Jei mūsų sąžinė mus smerkia, mes galime nuraminti savo širdis Jo artumoje; nes JIS nenori mūsų nei bausti, nei teisti, tik gerai apie mus galvoti. Perimkime Jo mintis apie mus ir lygiai taip pat galvokime apie save. Tuomet neprislėgs mūsų kaltės jausmai ir žema savivertė, neigiamos mintys… JIS teikia mums vilties sklidiną ateitį!

Ačiū, dangiškasis Tėve, kad esi su manimi ir galvoji apie mane labai gerai ir meiliai. Tu teiki man vilties sklidiną ateitį ir tuomet, kai pats nebegaliu niekuo viltis. TU esi mano didysis, stiprusis, mylimiausias Dievas!!

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/8FUmFJyK1iU?si=5sBI-vJk7BT7-3wT

Tik ką nors ar viską?

Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią variokus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius.“
Evangelija pagal Morkų 12, 40-44

Kaip mes elgiamės Jėzaus atžvilgiu?! Ar mes taip pat duodame Jam tik šiek tiek nuo savo pertekliaus?Šiek tiek laiko, šiek tiek pinigų, savo valios… nuo visko tik šiek tiek… Ar mes Jam pavedame viską? JIS nori iš tikrųjų visai ko kito: JIS nori mus visų: su oda ir plaukais, su mūsų problemomis, mūsų pinigais, automobiliu, šeima, namu ir viskuo, kas mums priklauso. JIS nepasitenkina tuo „šiek tiek“ – JIS nori visko! Tačiau, ką gi aš Jam galiu pasiūlyti, ką duoti?! JIS sako: „Duok man savo laiką, visa, kas Tave slegia, duok man savo naštas! Noriu Tavimi rūpintis, paimti Tavo stresą, viską, kas Tave slegia, nešti Tavo naštas! Net ir savo nesėkmės bei visas kaltes atiduok man, nes Tau atleidžiu. Viską, tikrai viską pavesk man, atiduok tai į mano stiprias rankas! Net savo praeitį, ir nebesikapstyk daugiau joje. Taip pat pavesk man ir savo ateitį, ir baik nerimauti. Atnešk man padėką ir džiaugsmą, kad drauge galėtume džiaugtis! Ir visuomet prisimink: „Aš esu su Tavimi!“ Taip, kaip istorijoje apie našlę, aš matau visus mažus dalykus Tavo gyvenime. Niekam nesu abejingas. Kaip AŠ džiaugiausi, kai ši moteris man atidavė viską! Dievas asmeniškai ja tada pasirūpino ir jos auką dosniai atlygino. Pasitikėk manimi, AŠ esu Viešpats. Būk mano vaiku, AŠ noriu Tave aprūpinti ir Tave visuomet mylėti.

Ačiū, Jėzau! Tu esi mano Viešpats, Tu matai visas mano pastangas dėl Tavęs. Tau niekas nėra paslėpta. Kuomet žvelgi į mane, Tu neieškai kokios paslėptos kaltės ar neteisingų motyvų, bet Tu ieškai mano širdies ir mano ištikimybės. Tu esi nuostabus Viešpats, Kuriuo galima pasitikėti; Tu esi mano Gelbėtojas, Kuris myli mane.

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/wt68M2zPLsE?si=56Vo-lPI4bE-xDYw

Santykiai

„Negera žmogui būti vienam…“
Pradžios 2, 18b

Dievas nesukūrė mūsų vien kaip kaimenės narius, kaip kad galvijai, kurie bet kokia kaina nori sekti savo kaimenę. Anksčiau galvojau, kad geriausia man būti vienam. Kartą visą savaitę plaukiau upe valtimi. Jau po trijų dienų buvau labai laimingas, jei koks nors žmogus man palinkėdavo „Labos dienos“. Taigi, supratau, jog ir man reikalinga bendrystė su kitais žmonėmis. Dievas mus tam sukūrė. Tik bendrystė ir draugystė skirtingai plėtojama. Vieni mano draugai matosi kas kelis metus, tačiau yra tikri draugai. Žinau sutuoktinius, kurie matosi retai, tačiau labai gerai vienas kitą supranta. Kiti turi nuolat būti betarpiškame artume….
Deja, mūsų visų santykius trikdo viena didelė kliūtis: mes visi esame daugiau ar mažiau sužeisti žmonės. Kiti vis „įlipa“ į mūsų jautrias vietas, o mes įskaudiname kitus. Jėzus nori mus gydyti: grąžinti sugebėjimą giliai betarpiškai bendrystei; kad kiti mūsų nebegalėtų įskaudinti. Ir JIS nori padaryti mus jautrius, kad mes kitų nebeįžeidinėtume. JIS trokšta, kad mes atleistume, ir JIS galėtų mus gydyti. JIS nori, kad mes nusigręžtume nuo savęs ir nukreiptume savo žvilgsnį į Jį bei kitus.
Jėzus nori dar daugiau – JIS nori, kad mes taptume pajėgūs būti vieni. Vienatvė mums yra didžiulis iššūkis. Todėl JIS pats nori būti arti mūsų. Gyvenant drauge su Juo dingsta vienišumo jausmas. JIS su mumis kalba, o mes – su Juo. Net jei mes Jo ir nematome, bet galime jausti Jo artumą. Būti saugiais su Juo, – tai išsprendžia vienišumo problemą. JIS tai pažadėjo!

Ačiū, Jėzau, kad esi šalia! Tavyje aš esu saugus. Tu esi mano geriausias draugas, Kuriam galiu išlieti savo širdį. Tavo Artumas padeda dingti vienišumui. Kaip gera, kad esi man toks artimas!

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/RtkHpcxmfF4?si=WextE-qUhbeOUhUe

Liūdesio laikai ir džiaugsmo laikai

„Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu,
nuvilkai man ašutinę ir apjuosei džiaugsmu,
kad giedočiau tau be perstojo šlovės giesmę.
VIEŠPATIE, tu mano Dievas, tau dėkosiu per amžius!“
Psalmyno 30, 12-13.

Viskam ateina savas laikas. Egzistuoja periodai, kuomet lydi vien nesėkmės ir norisi verkti, bet po to seka laikas kai norisi šokti ir dainuoti. Jei šiuo metu tave aplankęs nesėkmių laikas, gali būti tikras, kad neužilgo ateis džiaugsmo periodas. Mes per daug susikoncentruojame į tam tikras situacijas, bet Dievas visa tai stebi , viskas yra Jo žinioje. Jis yra tas, kuris myli Savo vaikus! Reikiamu metu Jis sustabdys nesėkmių periodą ir pripildys mus Savo dangišku džiaugsmu. Visa, kas vyksta, išeina mums į gera, net ir aplankęs nesėkmių periodas turi tam tikrą prasmę mūsų gyvenimui. Visa tai mes suprasime kiek vėliau; tačiau dabar mums yra liepta pasitikėti VIEŠPAČIU. Nepaisant to, kad yra begalė priežasčių skųstis, mes trokštame įsikibti ir kelti savo žvilgsnius į Jėzų. JIS yra mūsų viltis, kuri mūsų dar niekada nenuvylė. Kartu su Juo, net ir gedulo ar sielvarto laikas gali tapti susitikimo su Dievu laiku, pilnu gilios ramybės ir vilties. Šioje Viltyje mes norime stovėti stabiliai; giliai įsišakniję Jame, tarsi ąžuolas audroje.
Ir jei Jis ištraukė mus iš nesėkmių liūno, dėkokime ir giedokime Jam giesmę. Nepamirškime Jo išgelbėjimo, bet priešingai – šlovinkime Jį ir giedokime Jam. Jo džiaugsmas pripildys mūsų širdį ir ji niekada nebenutils. JIS yra mūsų Dievas, kuris mūsų niekada nepamiršta!

Ačiū Jėzau, Tu išgelbėjai mane! Nuo visko Tu išlaisvinai mane! Ačiū, VIEŠPATIE, mano širdis turėtų džiūgauti ir lietis per kraštus iš džiaugsmo, kurį Tu man dovanoji. Net ir tuomet, kai mane užklumpa nesėkmės periodas, noriu pasitikėti Tavimi. Nes Tu esi mano Išgelbėtojas.

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/NiHsVkoFlSA?si=x2sf4nRYJqV9GikL

Pasitikėjimas Dievu

„Pasitikėk VIEŠPAČIU ir daryk gera,
tada gyvensi krašte ir būsi saugus“.
Psalmyno 37,3

Keletą kartų, kai pasitikėjau Viešpačiu, stipriai nusivyliau. Nes galvojau, kad Dievas turėjo veikti pagal tam tikrą mano įsivaizdavimą. Tačiau JIS šito nepadarė! Tad mano tikėjimas beveik visai sužlugo. Dabar pasitikiu ne savo nuomone ar įsivaizdavimu, kaip Dievas turėtų veikti, bet Juo pačiu. JIS niekuomet nenuvilia. Net ir tuomet, kai mano tikėjimas buvo „nuviltas‘, Dievas buvo šalia ir mane tvirtai laikė. Tačiau JIS buvo numatęs visai kitus kelius, nei aš galėjau įsivaizduoti. JIS per viską mane pervedė! Tačiau savo būdu… Šis pasitikėjimas Dievo asmeniu, šis aklas pasitikėjimas, kad Dievas yra čia ir mane laiko, pažadino manyje didžiulę viltį. O viltis daro žmogų aktyvų, išjudina veiksmui. Taip galiu įgyti vilties ne tik pačiam sau, bet ir kitiems žmonėms. Pasitikėti VIEŠPAČIU ir daryti gera! Tikras tikėjimas visuomet neša tikėjimo vaisius – darbus. Man tik reikia pasilikti Dievo artumoje, įsišaknyti Jo Karalystėje. Kaip ąžuolas, tvirtai ir giliai įsišaknijęs žemėje, kad neišgriautų audros, taip ir mes turime būti įsišaknyti pasitikėjime savo galinguoju Dievu!

Ačiū, Tėve, kad esi gyvasis Dievas ir ne miręs principas, kuriuo privalome tikėti. Turiu privilegiją ilsėtis Tavo širdyje ir drauge su Tavimi ryžtis tikėjimo žingsniams. Tu esi čia ir tvirtai laikai mane! Tu esi mano viltis ir mano apsauga. Ir šią dieną pavedu Tavo stiprioms rankoms; Tu saugiai vesi mane.

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/6_xxqnrXU8A?si=TipRnhrWtjyiSLbB

Galinga evangelija

„Viešpaties Dvasia ant manęs,nes JIS patepė mane,
kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.
Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo,
akliesiems ­ regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų
ir skelbti Viešpaties malonės metų.“
Evangelija pagal Luką 4, 18-19

Jėzus pritaiko šiuos žodžius sau. JIS yra Tas, Kuris atneša šią gerąją žinią ir skelbia Viešpaties malonės metus! Vargdieniai gali džiaugtis, belaisviai (išoriškai ir viduje) gali tapti laisvi, beviltiški aklieji pagaliau gali semtis vilties ir užtikrintumo, ir prislėgtieji bei engiamieji gali būti išvaduoti. Dar tęsiasi Viešpaties malonės laikas! JIS neatėjo kaip teisėjas, bet kaip išvaduotojas. Mūsų evangelija apie Jėzų yra galinga evangelija. Ji turi jėgą išganyti ir išlaisvinti! Aš asmeniškai negaliu nė vieno nei išgydyti, nei išlaisvinti, tačiau mūsų Viešpats tai gali. Pasitikiu Juo, kad JIS tai ir daro! Tai priklauso nuo mūsų tikėjimo, ar evangelija turi mūsų gyvenime šią jėgą; tik mūsų netikėjimas gali ją apriboti. Dievo širdyje yra vieta, skirta Tau. Dar malonės laikas, tad Viešpats Tavęs laukia! Mes norime patikėti Jam save ir laukti iš Jo to, ką JIS pažadėjo.

Ačiū, Jėzau, Tu esi galingasis Gydytojas! Tu turi jėgą mus išvaduoti ir išlaisvinti! Pasitikime Tavimi, ateik ir pripildyk mus. Mes ieškome vietos Tavo širdyje, nes tik joje būsime iš tikro nuo visko apsaugoti ir saugūs.

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/N64T6Ggz5Ss?si=iUDWIc1gw1TG-DxL

Kaltės jausmas

„Nebijok, Sione, nenuleisk rankų!“
VIEŠPATS, tavo Dievas,
pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje:
JIS noriai džiaugsis tavimi,
atnaujins tave mylėdamas
ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas…“
Sofonijo 3, 16b-17

Daugelis krikščionių negali šios eilutės priimti asmeniškai. Jie nuolat jaučia kaltę ir galvoja, kad Dievas juos už kažką baudžia. Kaltės jausmai dažnai yra labai neaiškūs ir nekonkretūs, nes būtent jie yra jausmai. Tačiau tokiu būdu gali paimti visą gyvenimo džiaugsmą. Be abejo mes nesame angelai, tačiau kaltė visuomet yra konkreti! Vagystė, melas, svetimavimas, žmogžudystė veiksmu ar žodžiu… Jei mes konkrečiai nusidėjome, galime Dievo konkrečiai prašyti atleidimo ir sulaukti Dievo atleidimo. Tačiau jei mus kankina migloti, nekonkretūs kaltės jausmai, tai dažnai jie yra žinojimas, kad mes nesame tobuli, kaip norėtume. Žlugdytojas mums šnibžda į ausį, kadangi nori gadinti ir griauti mūsų gyvenimą. Jėzus apie mus mąsto visai kitaip!! JIS džiaugiasi mumis, kaip tėvai džiaugiasi savo mažaisiais. JIS džiūgauja mumis neapsakomu džiaugsmu, nors mes JAM dėl Jo nieko nenuveikiame. Šiandien Dievas nori atnaujinti savo Meilę mums; JIS nori būti Tavo Didvyriu, Kuris atneša išgelbėjimą. Atverk savo širdį Jo meilei ir atmesk kaltės jausmus, tuomet Jo džiaugsmas pripildys Tavo širdį.

Ačiū, Jėzau, Tu iš tikro panaikinai visas mano kaltes; man daugiau nereikia išgyventi kaltės jausmus. Prašau, atsiųsk į mano širdį savo džiaugsmą! Kad galėčiau džiūgaudamas ištarti, jog esi mano Didvyris ir Gelbėtojas!Atnaujink mano mąstymą, kad matyčiau Tavo meilę, o nesiklausyčiau Žlugdytojo… Ačiū!!

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/Iiux6fd4kTQ?si=VxL9VEjVdxaYdRCm

Stresas ir skubėjimas

VIEŠPATS yra mano Ganytojas, –
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo,
prie ramių tvenkinių gano.
Psalmė 23, 1 – 2

Dauguma žmonių skundžiasi nuolatine įtampa, dideliais reikalavimais, skubėjimu ir stresu. Kažkiek tai yra gerai, bet jei tai vyksta nuolat, tai jau nebegerai. Kartais mes patys susikuriame stresą, kartais mus spaudžia kiti. Jėzus to nenori.
Taip pat yra žmonių, kurie turi per daug ramybės ir atsipalaidavimo. Tad lieka daug laiko nieko neveikimui ir taip jie veltui eina į priekį. Jėzus taip nenori.
Šiais skubėjimo laikais Dievas nori mums suteikti poilsio valandų, kur galėtume pailsėti šalia Jo (jei skiriame laiko sau ir Jo ieškome). Tuomet, kai JIS mus atgaivina, galime eiti į priekį. Tačiau, kai stresas nesiliauja mūsų kankinęs ir toliau, turime apmąstyti savo gyvenimą. Kame slypi priežastys? Kaip galime ištrūkti iš šio rato? Kartais priežastys yra mūsų mąstyme, kartais esame netinkamoje vietoje. Jėzus nori suteikti išminties ir ryžto tam, kad pataisytume situaciją ar savo netinkamą mąstymą (pvz., per dideli reikalavimai sau arba atkaklumo sindromas). JIS nori, kad būtume stabilūs, ištvertume stresą, chaosą ir išlaikytume ramybę. Bet taip pat būtume ir žmonėmis, kurie ateina prie ramių tvenkinių pailsėti ir pasistiprinti žaliose pievose. JIS ramybės oazė, net ir didžiausiame strese!
Jei gyvenimas monotoniškas, nėra jokių iššūkių, tik nuobodybė, JIS nori tai pakeisti (jei to nori tu). Pasikliauk Juo, įtempk ausis ir atmerk akis! Su Dievu Tavo gyvenimas vėl taps vertingas.JIS trokšta, kad mūsų gyvenimas būtų prasmingas. Neturėtume eikvoti savo laiko, energijos ir sveikatos stresui, tačiau turėtume su Juo išnaudoti tą laiką tikslingai.
Dievas trokšta užpildyti mūsų gyvenimą gyvenimu. Jeigu marinuojame laiką niekniekiais, JIS nori mus prikelti ir suteikti naujų tikslų, dėl kurių verta gyventi. Dievas yra gerasis Ganytojas, paverčiantis mūsų gyvenimą prasmingu ir vertingu.

Dėkoju, mano gerasis Ganytojau, kad Tu esi čia! Tu rodai man kelią, kai Tavęs klausausi ir atvedi į ramias vietas, į žalias pievas. Tu stiprini mane ir suteiki drąsos. Tu nustatai prasmingus tikslus ir su Tavimi gyvenimas tampa vertingas. Dėkoju, Tu nuostabiai rūpiniesi manimi!

Kartumas ir atleidimas

„…Tada jūsų maldos nebus trikdomos“.
1 Petro laiškas 3,7

Pasirodo esama kliūčių mūsų maldai. Ir esama maldų, į kurias Dievas neatsako. Pvz., nežinau, kaip gali lietis maldos už kitus iš kartėlio pilnos širdies. Juk tokia širdis labiau sukasi apie savo skausmą! Nežinau, kaip Dievas gali išklausyti maldas, kurios sukasi tik apie asmeninę gerovę. Turime melstis Kristaus Dvasioje, tuomet Dievas ne tik išklausys, bet ir veiks.
Kartėlio pilnam žmogui Dievas kalba: „Nesisuk“ vien apie savo asmeninį skausmą, bet atverk savo akis kaltininkui ir atleisk jam“. Atleisk jam iš meilės, kurią Dievas jam turi. Pabandyk jį taip matyti, kaip Dievas jį mato. Žinoma, skausmas glūdi giliai, kitaip nebūtų kartėlio tavo širdy. Bet vis tik svarbu jį paleisti ir atleisti kaltininkui, už tai, ką šis padarė. Juk norime, kad Dievas ir mums atleistų mūsų kaltę! Tuomet Dievo Dvasia gydo mus nuo kartėlio ir skausmas pamažu rimsta. Savaime tai nevyksta; laikas žaizdų negydo. Ant kryžiaus Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą” (Lk 23,34)! Ir tai nebuvo skirta tik kareiviams, ne; tai skirta ir man. Nes ir aš esu kaltas dėl Jėzaus mirties. Juk Jis mirė ir dėl manęs! Jei Jėzus turėjo mirti ir už mano nuodėmes, tuomet kiek didesnė yra ši neteisybė palyginus su man padaryta?! JIS atleidžia man, tad ir aš noriu atleisti savo kaltininkams, nepaisant jų blogybių dydžio.
Jei meldžiantis turiu prieš akis tik savo gerovę ir savo mažą mylimų žmonių ratelį, kaip Dievas žiūrės į mane rimtai?! Juk čia vadovauja egoizmas. Jokūbas ketvirtame Petro laiško skyriuje apie tai kalba labai drastiškai. Paskaityk kada!
Jei mūsų širdys yra apvalomos nuo kartėlio, pavydo, egoizmo ir visko, kas nepriklauso Kristui, tuomet mūsų maldoms niekas nestovi kelyje būti išklausytoms. Kai esame vieningi su Jėzumi, galime melsti didžių dalykų!!

Viešpatie, Tu matai mano širdį. Tu pažįsti mano žaizdas ir užjauti mane. Man sunku atsiverti, tačiau noriu atverti Tau savo širdį. Noriu atleisti, nors tai man labai labai sunku. Prašau, ateik ir padėk man! Nenoriu kad kartėlis sugriautų mane. Ačiū, kad man atleidi ir mane myli. Dėkoju Tau už Tavo romumą ir kantrybę. Padėk man, Viešpatie!!

Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/3QJgAF2az2Y?si=PXx1KJYRyuEgZIkq